Balandį didmeninė elektros energijos kaina vėl mažėjo

Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2025 m. balandžio mėn. buvo 75 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo 19 proc. 2025 m. kovo mėn. kainų vidurkis buvo 92 Eur/MWh.

2025 m. balandį fiksuota 24 proc. didesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2024 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 60 Eur/MWh.

2025 m. balandį, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2020 m. ‒ kai balandžio mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 33 Eur/MWh, matyti, kad formavosi 2,2 karto aukštesnės elektros energijos kainos.

Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:

• dėl saulėtų ir vėjuotų orų pakankamai didelė generacija iš atsinaujinančių energijos išteklių lėmė mažesnes kainas;
• sumažėjęs elektros energijos poreikis taip pat prisidėjo prie žemesnių kainų formavimosi;
• dėl 2024 m. vasario pabaigoje įvykusio incidento, kurio metu buvo pažeista jungiamoji linija Estlink 2 tarp Estijos ir Suomijos, sumažėję pralaidumai tarp šių šalių mažino galimybę importuoti pigesnę elektros energiją iš Suomijos į Baltijos šalių regioną ir didino poreikį vartojimo pikų metu, kai nepakanka pigesnės atsinaujinančių energijos išteklių gamybos generuoti elektros energiją elektrinėmis, naudojančiomis brangesnį kurą ‒ tai turėjo įtakos aukštesnių kainų formavimuisi.
• dėl Baltijos regione nepakankamų balansavimo pajėgumų kiekio šiek tiek sumažintas jungiamosios linijos NordBalt tarp Lietuvos ir Švedijos pralaidumas galimai taip pat turėjo įtakos aukštesnių kainų formavimuisi.

*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).

​​Balandį Baltijos šalių regione kainos išsiskyrė ‒ Latvijoje balandį elektros kaina siekė 77 Eur/MWh, Estijoje ‒ 73 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 53 Eur/MWh.

Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota balandžio 1 d. (antradienis) ‒ siekė 186 Eur/MWh, mažiausia ‒ balandžio 5 d. (šeštadienis) ‒ 25 Eur/MWh.

2025 m. balandžio mėn. Lietuvoje buvo fiksuotos 43 neigiamų valandinių elektros energijos kainų valandos (balandžio 2‒6 d., 12‒13 d., 26‒28 d. ir 30 d.), Latvijoje ‒ 32 (balandžio 2‒6 d., 12‒13 d. ir 26‒27 d.), o  Estijoje ‒ 35 (balandžio 2‒6 d., 12‒13 d. ir 26‒27 d.). Šių valandų metu kainos svyravo Lietuvoje ‒ nuo -18,22 iki -0,01 Eur/MWh (vidurkis ‒ -4,12 Eur/MWh), Latvijoje ir Estijoje ‒ nuo -17,52 iki 0,01 Eur/MWh (atitinkamai vidurkiai ‒ -2,53 ir -2,39 Eur/MWh). Tuo tarpu Švedijos SE4 prekybos zonoje ir Suomijoje buvo atitinkamai fiksuota 55 ir 69 valandos su neigiamomis valandinėmis elektros energijos kainomis (atitinkamai balandžio 2‒6 d., 12‒13 d., 19‒20 d., 26‒30 d. ir balandžio 1‒5 d., 8‒9 d., 12‒13 d. ir 26‒27 d.), kurios svyravo Švedijos SE4 prekybos zonoje nuo -19,17 iki -0,06 Eur/MWh (vidurkis ‒ -4,20 Eur/MWh), Suomijoje ‒ nuo -6,01 iki -0,01 Eur/MWh (vidurkis ‒ -1,22 Eur/MWh).

Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).

Dėl kilusių domenų atnaujinimo problemų apžvalgoje laikinai nėra pateikiama informacija apie tarpsisteminius pralaidumus ir elektros energijos srautus (importą bei eksportą), rezervuarų lygį, disbalansą bei kitas rinkas.

Gamyba ir vartojimas

Nacionalinė elektros energijos generacija 2025 m. balandį siekė  886 GWh ir padidėjo 7 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. 2025 m. kovą nacionalinė generacija siekė  826 GWh. Palyginti su 2024 m. balandžio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo  633 GWh, 2025 m. balandį sugeneruota net 40 proc. daugiau elektros energijos.

2025 m. balandžio mėn. vidutiniškai net 99 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota*. Taigi balandį pasiektas dar vienas Lietuvoje pagamintos elektros energijos rekordas nuo Ignalinos AE uždarymo, be to, šis pagamintos elektros energijos kiekis pirmą kartą taip artimas jos poreikio dydžiui.

Elektros energijos suvartojimas 2025 m. balandį siekė 893 GWh ir buvo net 11 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. 2025 m. kovą suvartota 1 000 GWh elektros energijos. 2025 m. balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas sumažėjo 6 proc. 2024 m. balandžio mėn. buvo suvartota 953 GWh elektros energijos.

2025 m. balandžio mėn. didžiausios elektros energijos kainos formavosi vakarinio kainų piko valandomis 20‒22 val. su aukščiausia valandos vidutine kaina, siekusia 160 Eur/MWh 20‒21 val. Kiek žemesnės kainos formavosi rytinio kainų piko valandomis 7‒9 val. su aukščiausia valandos vidutine kaina, siekusia 133 Eur/MWh 7‒8 val.

Šį balandį esant intensyviai saulės elektros energijos gamybai žemiausių kainų valandos buvo dienos metu 11‒18 val. su žemiausia valandos vidutine kaina, siekusia 15 Eur/MWh (14‒15 val.). Nakties metu kainos formavosi aukštesnės nei dieną ‒ žemiausia nakties valandos vidutinė kaina siekė 56 Eur/MWh (4‒5 val.).

Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.

* Reikėtų suprasti, kad Lietuva yra didesnės susietos elektros energijos rinkos (t. y. visos ES) dalis, kur kitos paros rinkos kainų skaičiavimo algoritmas lemia tai, kad pigesnė elektros energija „teka“ (yra parduodama) į aukštesnės kainos zonas, todėl Lietuvoje pagaminta ir brangiau parduodama elektros energija gali būti eksportuota į su Lietuva sujungtą aukštesnės kainos zoną (t. y. kai toje zonoje susiformuoja aukštesnė kaina) ir tuo pačiu metu į Lietuvą gali būti importuota pigesnė (pigiau pagaminta) elektros energija iš su Lietuva sujungtos žemesnės kainos zonos (t. y. kai toje zonoje susiformuoja žemesnė kaina).

2025 m. balandžio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 36,5 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ pagamino vėjo jėgainės, šiluminių elektrinių (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą) generacija sudarė 27,5 proc., o saulės jėgainių ‒ 23 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 7 proc., kitos ‒ 6 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.

​2025 m. balandžio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 14 proc. mažesnis nei kovą (balandį pagaminta 324 GWh, kovą ‒ 376 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 14 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2024 m. balandžio mėn. vėjo elektrinės pagamino 284 GWh elektros energijos.

2025 m. balandį saulės elektrinės pagamino 207 GWh elektros energijos, t. y. net 84 proc. daugiau nei praėjusį kovo mėn. Tai lėmė ilgėjantis šviesaus paros meto laikas, taip pat pakankamai daug saulėtų dienų. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 66 proc. didesnis nei 2024 m. balandžio mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo 124,5 GWh elektros energijos.

Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) balandžio mėn. sumažėjo 4 proc. ir siekė 60 GWh, kovą ‒ 63 GWh. 2025 m. balandžio mėn. hidroelektrinės pagamino 30 proc. mažiau elektros energijos nei prieš metus.

2025 m. balandį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 12 proc., palyginti su praėjusiu kovo mėn. 2025 m. balandį šiluminės elektrinės pagamino 243 GWh, kovą ‒ 215 GWh elektros energijos. 2025 m. balandžio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo net 3 kartus didesnis, palyginti su 2024 m. balandžio mėn., kai buvo sugeneruota 79 GWh elektros energijos. Tokį pokytį lėmė tai, kad kai kurios dujas naudojančios šiluminės elektrinės teikia paslaugas Baltijos balansavimo pajėgumų rinkoje, kuri startavo vasario pradžioje po Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, taip pat poreikis patenkinti elektros energijos paklausą tuomet, kai nepakanka generacijos iš pigesnių atsinaujinančių elektros energijos šaltinių.

Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2025 m. balandžio mėn. siekė 52 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo mažesnė 13 proc., o palyginti su praėjusių metų balandžio mėn. ‒ mažesnė 13 proc.