Lietuvoje siautėja vis įžūlesni sukčiai, kurie prisidengdami teisėsaugos vardu atakuoja vyresnio amžiaus žmones. Apsimetę policijos pareigūnais, prokurorais ar net valstybės saugumo tarnybų atstovais, jie skambina senjorams į namus ir gudriai išvilioja jų gyvenimo santaupas. Vien pastarąją savaitę pranešta apie kelis atvejus, kai gyventojai neteko tūkstančių eurų, patikėję „pareigūnų“ sukurta istorija.
„Jūsų banko sąskaita pateko į nusikaltėlių taikiklį“, – tokiais ir panašiais žodžiais prasideda daugelis apgavystės scenarijų. Sukčiai įkalba aukas padėti „teisėsaugai“ susekti tariamus nusikaltėlius – išgryninti pinigus ir perduoti juos „slaptam tyrimui“. Neretai tai daroma paliekant pinigus prie durų ar net perduodant nepažįstamiems asmenims, kurie pasirodo kaip tariami pareigūnai.
Vienas iš pastarųjų atvejų užfiksuotas Kaune, kur 78 metų moteris atidavė nepažįstamam vyrui beveik 12 tūkstančių eurų, manydama, kad padeda policijai sulaikyti pinigus plaunančius sukčius. „Jie kalbėjo labai įtikinamai. Paskambino neva iš banko, paskui perjungė mane su policija. Buvau įbauginta“, – pasakojo moteris.
Policija įspėja, kad nė viena valstybės institucija – nei policija, nei prokuratūra, nei bankai – niekada neprašo žmonių perduoti pinigų ar dalyvauti „slaptuose tyrimuose“. Nepaisant nuolatinių įspėjimų, sukčių metodai tampa vis sudėtingesni ir psichologiškai paveikesni, ypač kai taikomasi į pažeidžiamiausią visuomenės dalį.
„Sukčiai manipuliuoja pasitikėjimu institucijomis, naudojasi žmonių noru padėti, baime ir nepatyrimu. Jie dažnai net žino asmens vardą, adresą, banko pavadinimą – visa tai padeda sukurti įspūdį, kad skambutis tikras“, – teigia specialistai.
Dar labiau neramina tai, kad tokio tipo nusikaltimai įgauna tinklo pobūdį – pinigus atsiimantys asmenys dažnai būna tik vykdytojai, o grandinė tęsiasi iki tarptautinių gaujų.
Teisėsauga ragina visuomenę būti budrią, ypač prašo jaunimo perspėti vyresnio amžiaus giminaičius. Kiekvienas įtartinas skambutis turi būti nutrauktas, o apie jį būtina pranešti policijai numeriu 112. Jei kyla bent menkiausia abejonė – nepasiduokite spaudimui ir niekada neatiduokite pinigų nepažįstamiems asmenims.
Lietuvoje per 2024 metus užfiksuota daugiau nei 1500 telefoninių sukčiavimo atvejų, o bendra padaryta žala viršijo 4 milijonus eurų. Šie skaičiai verčia susimąstyti: ar darome pakankamai, kad apsaugotume savo senolius?